Pagaliau išsiruošėme į žvejybą
 |
| Pramogine zvejyba |
Pramogine zvejyba – tai puikus užsiėmimas visiems, kurie nori pabūti gamtoje, atsipalaiduoti ir pajusti gilesnį ryšį su gamta. Ja užsiimti nesunku, tereikia meškerės, kompanijos ir šiek tiek išmanymo. Jeigu nežinote, kaip pradėti, visada galite samdyti atitinkamus specialistus, kurie jums suteiks galimybę pasimėgauti šia poilsio forma.
Interaktyvus buvimas gamtoje
Kartais galbūt ir jūs pagalvojate, kuo taip traukia zvejyba žmones, kurie nuo pat penkių ryto su meškere jau lūkuriuoja prie upės kranto. Argi ne keista, kad žmogus, užuot ramiai gyvenęs savo gyvenimą, eina ir žvejoja, kodėl ši pramogine veikla tokia viliojanti? Juk maistui žuvį lengvai galime nusipirkti parduotuvėje, ir tikrai nėra būtina eiti į lauką ir ten tykoti vandens gyvūnų. Atsakymų galima būtų paieškoti žmogaus psichologijoje ir netgi grožinėje literatūroje.
Lenkų ir lietuvių rašytojas Česlovas Milošas romane „Isos slėnis“ aprašo kaimo berniuko vaikystę. Šis susižavi vyresniųjų pamėgta medžiokle. Jis eina kartu, bando nušauti kurtinį ar zuikį. Pabaigoje pats apmąsto – kodėl jam taip patinka žudyti gyvūnus, juk tai nėra gerai? Jis pats atsako sau į klausimą: nes gamta yra tokia kerinti, žavi, graži, jog norisi kažkaip su ja susilieti, ir ta medžioklė, turbūt taip pat, kaip ir pramogine zvejyba, yra kažkoks alternatyvus būdas tapti tos gamtos dalimi, staiga su ja susilieti, ją suvaldyti ir netgi pasiimti sau, net jeigu kažką nušovus tai ir tampa jau nebe gamta, o tiesiog mirtimi.
Taigi, ir zvejyba daug kam tampa tiesiog pramogine veikla, kurios metu tu esi gamtoje, esi gamtos dalis. O pramogine zvejyba, sėkminga žūklė leidžia pagauti kažką, kas tau tarsi padeda susilieti su gamta, būti jos dalimi. Taigi, tu esi gamtoje, tarsi medituoji, nebesėdi namuose su kompiuteriu, tačiau, tuo pačiu, šioje gražioje gamtoje tu turi ir savo funkciją, savo paskirtį, tu čia esi ne be reikalo, tu čia turi būti.
Adrenalinas, kai kimba
Kitas dalykas, kada pramogine zvejyba tampa tikrai labai užkrečiamu ir nepamirštamu dalyku – tai tas adrenalinas, kurį patiria kiekvienas žvejys tada, kai ima kibti. Tas nepaprastas jausmas, kai staiga ima krutėti plūdė, o gal ir visai pasineria, reiškia, kad kažkas nusitvėrė jauko, kažkam į žabtus įsmigo kabliukas, ir tu jau trauki, bijodamas, kad laimikis gali pasprukti, tačiau, tai tavo laimikis, tai tavo sėkmingos žūklės rezultatas, todėl tu stengiesi kaip tik begalėdamas. Kai yra privatus telkiniai, pramogine zvejyba neišvengiamai būna pripildyta to adrenalino. Kodėl? Todėl, kad kitaip nei, tarkime pramogine zvejyba Kaune, tiesiog mariose, tvenkinys pilnas tirštai žuvų, o šios vis tiek užkimba, to neišvengsi. Taip pramogine zvejyba juroje taip pat įgyja savus pliusus ir minusus. Čia mažiau šansų ištraukti, tačiau visgi koks didelis adrenalinas, kai kažkas iš tiesų užkimba – ne kažkokiame surežisuotame tvenkinyje, o tada, kai vyksta pramogine zvejyba Vilniuje, Neryje, arba jūroje Klaipėdoje.
Žuvis – geras maistas
Kitas dalykas, dėl ko pramogine zvejyba Kursiu Mariose ar bet kurioje kitoje dailioje vietoje, su vandens telkiniu, yra toks malonus dalykas – tai tas nepaprastas maisto gavimo malonumas. Juk visai kas kita, kai tavo valgoma lydeka turi savo istoriją, tai – pramogine zvejyba Klaipedoje, o ne kokiame nors prekybos centre. Visai kitas skonis ir ešerio, kurio kilmė – pramogine zvejyba Vilniaus rajone, natūraliame upelyje.
