Batų fetišas
Kalbėdama apie tai, kuo serialas skiriasi nuo gyvenimo, pirmiausiai pradėsiu nuo tų batelių fetišo. Kerei bateliai aukstakulniai yra pats patogiausias dalykas. Nematome jos su sportiniais batais, jai net ir į kaimą važiuojant kojas puošia bateliai ant kulno. Ji save suvokia kaip miesto merginą, tad jai tarsi nieko čia keisto, nieko tokio, kad ji dėvi batelius būtent taip. Apskritai, mes matome Kerę nuolat apsipirkinėjančią šiame pasaulyje, ir ta jos pagrindinis santykis su aplinka. Įdomu, kokie bateliai 2016 metais jai patiktų. Tikriausiai kokie nors siaubingi, nes net ir tada, kai ji vaizduoja stilingą, dauguma žiūrovų kraupsta nuo kažkokio keisto stiliaus.
Draugių santykiai
Nesvarbu, ar gera, ar bloga, draugės visada kartu. Filme iš tiesų labiausiai kerintis dalykas yra ne bateliais vestuvems ar santykiai su vyrais. Kiekvieną žiūrovę bene labiausiai įtraukia tai, kad merginos čia visą laiką kartu. Kaip būna gyvenime? Gyvenime iš tiesų, būnant trisdešimt kelių metų moterys turi tik vieną geriausią draugę (ir tai ne visada pasiseka), kartais dar būna kokia nors trečia, kurią nuolat apkalba. Filme visos šios niekuo nepanašios moterys yra keturios ir jos nuolat turi bendrus pietus, pusryčius, vakarėlius. Gyvenime su drauge susitinki į pusę metų kartą, pamiršti pasveikinti su gimtadieniu ir panašiai. Taigi, tai dar viena iliuzija, neatitinkanti realybės.
Pragyvenimo lygis
Kitas dalykas, dėl kurio serialas „Seksas ir miestas“ yra labai neatitinkantis realybės, tai yra finansiniai klausimai. Na, vis dėlto, kiek iš tiesų moterų galėtų sau leisti taip gyventi, kai kiekvienos nesėmės atveju ar esant blogai nuotaikai, padeda tik bateliai moterims? Juk serialo veikėjos, ypač Kerė, žino, kad jos geriausias atsipalaidavimo šaltinis yra bateliai, internetu tuo metu dar nepardavinėjami, tad perkami tiesiogiai. Tai tikrai nepanašu į realybę, ar ne? Tikrai nepanašu. Ypač, turint omenyje, kad ji gyvena Niujorko centre, perka kada tik nori, kiek nori prabangiausių batelių, drabužių. Negana to, ji vis atsiduria prabangiuose vakarėliuose, vakarieniauja prašmatniuose restoranuose. O ką ji dirba? Paprasčiausia tekstų rašytoja, kaip suprantate, rašo skiltį apie santykius į žurnalą, o tai reiškia, kad po straipsnį parašo kas savaitę. Ar iš tokio darbo krūvio galėtų kas nors pragyventi taip, kad per mėnesį į rankas pakliūtų firminiai bateliai moterims, jų būtų nusiperkama kelios poros? Tikrai, kad ne. Normalus Niujorke gyvenantis žurnalistas ar rašytojas gyvena taip, kad vos spėja sudurti galą su galu, o jo butas būna tikrai ne miesto centre, Manhetene, o kur nors priemiestyje. Tad bateliai ant platformos realybėje pas tokią rašytoją atsirastų ne kas dieną, o kartą per vasarą, ir jie būtų pirkti iš dėvėtų drabužių ir avalynės parduotuvės. Ne viena jauna moteris pripažino, kad kaip tik tokie dalykai ir neleido joms žiūrėti „Sekso ir miesto“ patikliai. Buvo aišku, kad ten atsitiko per daug visko, neatitinkančio normalaus gyvenimo sąlygų.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą